Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo

(2022/C 385/01)

Šiuo dažnai užduodamų klausimų (toliau – DUK) dokumentu siekiama paaiškinti Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį (toliau – Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo) (1) turinį, kad būtų lengviau jį įgyvendinti.

Šiame dokumente pateiktais DUK paaiškinamos esamos taikytinų teisės aktų nuostatos. Juo nėra siekiama nei išplėsti teisių ir pareigų, kylančių iš tokių teisės aktų, nei atitinkamiems veiklos vykdytojams ir kompetentingoms institucijoms nustatyti papildomų reikalavimų. DUK tik siekiama padėti finansų ir ne finansų įmonėms įgyvendinti atitinkamas teisines nuostatas. Autoritetingai aiškinti Sąjungos teisę yra kompetentingas tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Šiame pranešime išreikštos nuomonės negali nulemti pozicijos, kurios Europos Komisija gali laikytis Sąjungos ir nacionaliniuose teismuose.

2021 m. gruodžio 20 d. Komisija paskelbė 22 DUK apie tai, kaip finansų ir ne finansų įmonės turėtų teikti informaciją apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo. Šiuo dokumentu tie DUK papildomi.

TURINYS

Bendrieji DUK

3

1.

Kokioms įmonėms taikoma Deleguotajame akte dėl Taksonomijos reglamento 8 straipsnio nustatyta prievolė teikti informaciją?

3

2.

Kaip Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo apibrėžiama „ekonominė veikla“?

4

3.

Kas yra taksonominė ekonominė veikla?

4

4.

Kas yra „perėjimo“ veikla ir „sąlygas sudaranti“ ekonominė veikla, kalbant apie informacijos apie taksonominę veiklą teikimą?

5

5.

Kaip nustatyti su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusią ekonominę veiklą ir pranešti apie jos buvimą taksonomine?

5

6.

Kaip reikėtų naudoti NACE kodus siekiant nustatyti taksonominę ekonominę veiklą teikiant apie ją informaciją?

6

7.

Ar įmonės informaciją apie taksonominę veiklą gali teikti savanoriškai?

6

Ne finansų įmonės

7

8.

Kaip plačiai įmonės turėtų vertinti ir teikti informaciją apie taksonominę veiklą savo vertės grandinėje (tiek „iš apačios į viršų“, tiek „iš viršaus į apačią“)?

7

9.

Kaip nustatyti taksonominę ekonominę veiklą, kurios aprašymuose nurodomi tokie žymenys kaip „mažo anglies dioksido kiekio“ ir „su klimatu susijusi rizika“?

8

10.

Ar įmonės turėtų pateikti informaciją apie taksonominę veiklą, ją išskaidydamos pagal aplinkosaugos tikslus?

8

11.

Kaip apyvarta, kapitalo ir veiklos išlaidos apibrėžiamos teikiant informaciją apie taksonominę veiklą?

9

12.

Kokia yra „kitų tiesioginių išlaidų“, nustatytų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priede, taikymo sritis?

11

13.

Kaip įmonės turėtų apskaityti neigiamas pajamas teikdamos informaciją apie taksonominę veiklą?

11

14.

Ar įmonės turėtų vengti dvigubo informacijos apie taksonominę veiklą pateikimo?

12

15.

Ar subjektas turėtų pateikti taksonominės veiklos apyvartą, jei ekonominę veiklą vykdė ne jis pats, o jo subrangovas?

12

16.

Kaip ne finansų įmonė turėtų teikti informaciją apie produktus ir paslaugas, kurie yra tiek vartojami įmonės viduje, tiek parduodami išorėje?

12

17.

Kaip ne finansų įmonės turėtų vertinti nematerialųjį turtą teikdamos informaciją apie taksonominę veiklą?

13

18.

Ar teikdamos informaciją apie taksonominę veiklą ne finansų įmonės turėtų įtraukti savo veiklą, kurią vykdo ne ES?

13

19.

Kaip ne finansų įmonės turėtų vertinti taksonominės veiklos, kuri per finansinius metus buvo dekonsoliduota, apyvartą?

13

Finansų įmonės

14

20.

Kokią informaciją turėtų pateikti finansų įmonės, jei pagrindinių subjektų informacija nėra viešai prieinama?

14

21.

Kuo skiriasi įtrauktas turtas ir visas turtas teikiant informaciją apie taksonominę veiklą?

14

22.

Ar teikiant informaciją apie taksonominę veiklą reikėtų atsižvelgti į pinigų ir pinigų ekvivalentų forma turimą turtą?

15

Turto valdytojai

15

23.

Kaip turto valdytojai gali nustatyti savo turimų portfelio akcijų svorį, kad galėtų pateikti informaciją apie taksonomijos reikalavimus atitinkantį turtą?

15

24.

Ar hipotekos paskolos gali būti priskiriamos prie turto valdytojo taksonominės veiklos (kaip investicijai), ar tik prie paskolą suteikusio banko taksonominės veiklos?

15

Draudikai

16

25.

Į kokią veiklą draudikas ir perdraudikas turėtų atsižvelgti pranešdami apie savo draudimo veiklą, kai teikia informaciją apie taksonominę veiklą?

16

Kredito įstaigos

16

26.

Ar Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo numatytos prievolės teikti informaciją taikomos didžiosioms įmonėms, kurios nėra kredito įstaigos pagal Kapitalo reikalavimų reglamento 4 straipsnį, bet yra laikomos finansų įmonėmis pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos 19a ir 29a straipsnius?

16

27.

Kaip teikiant informaciją apie taksonominę veiklą galima susieti kapitalo išlaidas su bendro pobūdžio skolinimu?

16

28.

Kaip kredito įstaiga, kuriai išduota investicinės įmonės licencija pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą (toliau – FPRD), turėtų pateikti informaciją apie savo taksonominę ekonominę veiklą?

17

Skolos vertybinių popierių rinka

17

29.

Kaip įvertinti ir pateikti taksonominę veiklą atitinkantį skolos vertybinių popierių turtą, pvz., obligacijas ar paskolas?

17

30.

Ar reikia nepriklausomai patikrinti visų pajamų, gautų iš skolos produktų, naudojimą, jei šios pajamos pateikiamos kaip atitinkančios taksonominę veiklą?

18

31.

Ar ne ES subjektų žaliosios skolos priemonės gali būti nurodytos kaip atitinkančios taksonominę veiklą?

18

32.

Ar žaliąją valstybės skolą galima pateikti kaip taksonominės veiklos skolą?

18

Sąveika su kitais teisės aktais

19

33.

Kokia yra Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo sąveika su siūlomais įmonių informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimais?

19

BENDRIEJI DUK

1.   Kokioms įmonėms taikoma Deleguotajame akte dėl Taksonomijos reglamento 8 straipsnio nustatyta prievolė teikti informaciją?

Deleguotajame akte, kuriuo papildomas Taksonomijos reglamento 8 straipsnis (Reglamentas (ES) 2021/2178) (toliau – Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo), nustatyti konkretūs reikalavimai, taikomi įmonių, kurioms taikoma Direktyva ES 2014/95 (toliau – Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva) (2), teiktinai informacijai apie taksonomiją.

Konkrečiai, Reglamento (ES) 2020/852 (3) (toliau – Taksonomijos reglamentas) 8 straipsnio 1 dalyje yra kryžminė nuoroda į Direktyvos ES 2013/34 (4) (toliau – Apskaitos direktyva) 19a ir 29a straipsnius, kurie buvo įtraukti Direktyva ES 2014/95 (Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva). Dar konkrečiau, Taksonomijos reglamente nurodyta, kad „[į]monės, kurioms pagal Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnį taikoma pareiga skelbti nefinansinę informaciją, savo nefinansinėse ataskaitose ar konsoliduotosiose nefinansinėse ataskaitose pateikia informaciją apie tai, kaip ir kokiu mastu įmonės veikla yra susijusi su ekonomine veikla, kuri laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria pagal šio reglamento 3 ir 9 straipsnius“. Kitaip tariant, įmonės, kurioms pagal Apskaitos direktyvą taikomos prievolės teikti privalomą informaciją, taip pat yra įpareigotos teikti informaciją pagal Taksonomijos reglamentą.

Pagal Apskaitos direktyvos 19a ir 29a straipsnius prievolė skelbti nefinansinę informaciją taikoma šioms įmonėms: didžiosioms įmonėms, apibrėžtoms tos direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje, kurios yra viešojo intereso įmonės, apibrėžtos tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje, ir kurių vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais viršija 500, ir viešojo intereso įmonėms, kurios yra didžiųjų grupių, apibrėžtų tos direktyvos 3 straipsnio 7 dalyje, patronuojančiosios įmonės, ir kurių konsoliduotas vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais viršija 500. Remiantis Taksonomijos reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, tokioms įmonėms taip pat taikomos su Taksonomijos reglamentu susijusios informacijos atskleidimo prievolės.

Taksonomijos reglamento 8 straipsnio 1 dalyje konkrečiai nenurodomos nacionalinės priemonės, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva ir kuriomis galimai išplečiama jos taikymo sritis, įtraukiant į ją kitų kategorijų mažesnes įmones. Todėl Taksonomijos reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai taikomi įmonėms, kurios tiesiogiai patenka į Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos taikymo sritį. Jie netaikomi įmonėms, kurioms galioja tik nacionalinės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva. Tačiau pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo įmonės, kurioms taikomi tik nacionalinės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, gali savanoriškai pranešti, ar jų taksonominė veikla atitinka kriterijus.

2.   Kaip Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo apibrėžiama „ekonominė veikla“?

Taksonomijos reglamente nustatyta aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos klasifikacija. Ši klasifikacija iš esmės pagrįsta Ekonominės veiklos rūšių nomenklatūra – statistiniu ES ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (NACE klasifikatoriumi).

Ekonominė veikla vykdoma, kai ištekliai, pavyzdžiui, kapitalas, prekės, darbo jėga, gamybos metodai ar tarpiniai produktai, yra naudojami konkrečioms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti. Jai būdingas išteklių panaudojimas, gamybos procesas ir produkcija (prekės ar paslaugos).

Reglamente (ES) 2021/2139 (toliau – Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus) (5) aprašomi ir priskiriami aukšto lygmens kriterijai. Jame minima ne viena konkreti ekonominė veikla, bet veikiau ekonominės veiklos kategorijos. Pavyzdžiui, jame nustatyti bendrosios kategorijos „cemento gamyba“, o ne cemento gamybos vienoje konkrečioje įmonėje, kurią vykdo vienas konkretus veiklos vykdytojas, kriterijai.

Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pateikta nuoroda į NACE sektorius yra tik orientacinė ir nebūtinai išsami. Todėl ekonominė veikla galėtų atitikti veiklos aprašymą ir techninės analizės kriterijus, nustatytus Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus (jo I ir II prieduose), net jei įmonės NACE sektorius nėra įtrauktas į atitinkamą to deleguotojo akto skirsnį.

3.   Kas yra taksonominė ekonominė veikla?

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 1 straipsnio 5 dalyje taksonominė ekonominė veikla apibrėžiama kaip veikla, aprašyta deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Taksonomijos reglamento 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį. Ataskaitinio laikotarpio, kuris baigiasi 2022 m., (ir 2021 m. vykdytos veiklos) atveju ši apibrėžtis atitinka ekonominę veiklą, aprašytą 2021 m. birželio 4 d. priimtame Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus akte.

Konkrečiau, pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 1 straipsnio 5 dalį ekonominė veikla yra taksonominė, nepaisant to, ar ji atitinka kuriuos nors ar visus Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus (ir būsimuose deleguotuosiuose aktuose) nustatytus techninės analizės kriterijus. Todėl tai, kad ekonominė veikla yra taksonominė, automatiškai nereiškia, kad jai būdingas aplinkosauginis veiksmingumas ir tvarumas.

Iš esmės, jeigu įmonė gauna apyvartą arba investuoja į kapitalo ar veiklos išlaidas, atitinkančias Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus apibūdintą ekonominę veiklą, būtų laikoma, kad jai taikomi informacijos apie taksonominę veiklą atskleidimo reikalavimai. Priešingai, jei veikla dar neįtraukta į deleguotąjį aktą, ji neturėtų būti laikoma taksonomine. Be to, taksonomija yra dinamiška sistema, kurios taikymo sritis ilgainiui turėtų būti išplėsta, visų pirma įtraukiant kitus aplinkosaugos tikslus ir taip atitinkamai išplečiant taksonominės veiklos taikymo sritį.

Praktiškai taksonominės ekonominės veiklos nustatymas yra pirmas žingsnis siekiant įvertinti ekonominės veiklos atitiktį taksonomijos techninės analizės kriterijams. Taksonominė veikla yra plati veiklos, kuri potencialiai gali atitikti techninės analizės kriterijus, visuma, įskaitant perėjimo ir sąlygas sudarančią veiklą.

Pagal bendrą principą informacijos apie taksonominę veiklą teikimas pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnį turėtų padėti įmonėms pasirengti ateityje atskleisti informaciją apie atitiktį kriterijams (6).

Galiausiai Taksonomijos reglamente, Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus ir Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo veikla neskirstoma į pagrindinę ir nepagrindinę ekonominę ar verslo veiklą. Todėl įmonės turėtų atskleisti informaciją apie visą savo ekonominę veiklą pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 1 straipsnio 5 dalyje pateiktą taksonominės ekonominės veiklos apibrėžtį, kaip paaiškinta pirmiau.

DUK dokumento 2 klausime, paskelbtame 2021 m. gruodžio 20 d., išsamiau aprašyti informacijos apie taksonominę veiklą ir atitiktį kriterijams atskleidimo terminai.

4.   Kas yra „perėjimo“ veikla ir „sąlygas sudaranti“ ekonominė veikla, kalbant apie informacijos apie taksonominę veiklą teikimą?

Taksonomijos reglamento 16 straipsnyje ir 10 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamos sąlygas sudarančios veiklos ir perėjimo veiklos rūšys (7). Perėjimo veikla – veikla, kuri dar neturi mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų, kurią vykdant išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai atitinka geriausius rezultatus atitinkamame sektoriuje ar pramonėje ir kuri atitinka šias dvi sąlygas: i) ta veikla nekliudo vystyti ir diegti mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų ir ii) ja nesukuriamas turto, pasižyminčio taršos anglies dioksidu intensyvumu, susaistymas atsižvelgiant į to turto ekonominio naudingumo laikotarpį. Kita vertus, sąlygas sudaranti veikla yra veikla, kuria tiesiogiai sudaromos sąlygos svariai prisidėti siekiant aplinkos tikslo.

Pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnį teikiant informaciją apie taksonominę veiklą, ekonominės veiklos rūšys, apibrėžtos kaip perėjimo veikla ir sąlygas sudaranti veikla, neturėtų būti traktuojamos kitaip nei kitos veiklos rūšys. Jei jos patenka į atitinkamo aprašymo taikymo sritį, jos turėtų būti laikomos taksonomine veikla.

Tačiau pažymima, kad ekonominė veikla pagal ES taksonomiją yra perėjimo veikla arba sąlygas sudaranti veikla tik tuo atveju, jei ji atitinka Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I ir II priedų atitinkamuose skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus. Todėl, visų pirma pirmaisiais informacijos apie taksonominę veiklą teikimo pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnį metais, ta veikla gali būti laikoma perėjimo veikla arba sąlygas sudarančia veikla ir kaip tokia pranešama tik savanoriškai. Toks informacijos atskleidimas niekuo nesiskiria nuo informacijos apie kitų rūšių taksonominę veiklą teikimo, kai veiklos taksonomiškumas nerodo jos aplinkosauginio veiksmingumo.

5.   Kaip nustatyti su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusią ekonominę veiklą ir pranešti apie jos buvimą taksonomine?

Į Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus II priedą įtraukta dviejų skirtingų rūšių veikla, kuria galima svariai prisidėti prisitaikant prie klimato kaitos:

—	prisitaikymo veikla, t. y. veikla, apimanti prisitaikyti padedančius sprendimus pagal Taksonomijos reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punktą (8);

—	sąlygas sudaranti veikla, t. y. veikla, kurią vykdant kuriami prisitaikyti padedantys sprendimai pagal Taksonomijos reglamento 11 straipsnio 1 dalies b punktą (9).

Informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimai skiriasi priklausomai nuo to, ar Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus II priede ekonominė veikla pažymėta kaip sąlygas sudaranti veikla, ar kaip prisitaikymo veikla. Pirmosios kategorijos (sąlygas sudaranti veikla) atveju apyvarta ir atitinkamos kapitalo bei veiklos išlaidos gali būti priskiriamos taksonominei veiklai (10).

Kalbant apie pastarąją kategoriją (prisitaikymo veikla), informaciją teikiantis subjektas turi įrodyti, kad buvo atliktas klimato rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas ir parengtas išlaidų planas, skirtas prisitaikyti padedantiems sprendimams, kuriais mažinama didžiausia veiklos fizinė klimato rizika, įgyvendinti, kaip nurodyta II priedo A priedėlyje. Tik įvykdęs šiuos reikalavimus, informaciją teikiantis subjektas gali įskaičiuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų kapitalo ir veiklos išlaidas į taksonominės veiklos išlaidas.

Svarbu pažymėti, kad apyvarta, gauta iš produktų ir paslaugų, susijusių su pritaikyta veikla, negali būti pripažinta taksonominės veiklos apyvarta. Taip yra todėl, kad po to, kai veikla svariai prisideda prisitaikant prie klimato kaitos (t. y. kai veikla tampa atspari klimato kaitai), su ta veikla susijusi apyvarta neturėtų būti laikoma taksonominės veiklos apyvarta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pritaikyta veikla gali būti arba nebūti naudinga aplinkai.

6.   Kaip reikėtų naudoti NACE kodus siekiant nustatyti taksonominę ekonominę veiklą teikiant apie ją informaciją?

NACE klasifikatorius yra produktų ir ekonominės veiklos klasifikavimo sistema. NACE klasifikatoriaus kodai suteikia pagrindą rinkti ir pateikti labai įvairius ekonomikos sričių statistinius duomenis pagal ekonominę veiklą.

NACE klasifikatoriuje naudojami keturi lygmenys. Į nacionalinę teisę perkeliami NACE klasifikatoriaus kodai kartais apima daugiau nei keturis lygmenis, tačiau pirmieji keturi lygmenys yra vienodi visose valstybėse narėse.

Visuose Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I ir II prieduose pateiktuose ekonominės veiklos aprašymuose nustatyta, kad atitinkamos kategorijos ekonominė veikla gali atitikti vieną ar daugiau konkrečių NACE kodų.

Be to, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus 6 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad nuorodos į NACE kodus turėtų būti suprantamos kaip orientacinės. Atitiktis taksonomijos reikalavimams turėtų būti vertinama atsižvelgiant į konkretų veiklos aprašymą, pateiktą Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus prieduose.

Konkrečiau, NACE kodai turėtų padėti naudotojams, visų pirma jau dirbantiems su NACE kodais, orientuotis taksonomijoje. NACE kodai gali padėti nustatyti taksonominės ekonominės veiklos rūšis (ne kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos). Tačiau tik Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pateiktame konkrečios veiklos apraše nustatyta tiksli į aktą įtrauktos veiklos apimtis.

Faktiškai tai reiškia, kad:

—	jei NACE kodas yra platesnis nei veiklos aprašymas, aprašymas turi viršenybę NACE kodo taikymo srities atžvilgiu;

—	jei ekonominei veiklai nepriskirtas NACE kodas, bet ji tikrai atitinka veiklos aprašymą, ji gali būti laikoma taksonomine veikla;

—	jei veiklos aprašymas nevisiškai atitinka įmonės veiklą, gali prireikti įmonės veiklą suskirstyti į segmentus, kad atitinkamos dalys galėtų būti priskiriamos veiklos aprašymui arba kelioms veiklos rūšims, kurios aprašytos atskirai;

—	jei ekonominės veiklos NACE kodas nėra nurodytas Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, bet ekonominė veikla atitinka veiklos aprašymą, ji gali būti laikoma taksonomine veikla.

7.   Ar įmonės informaciją apie taksonominę veiklą gali teikti savanoriškai?

Paprastai Deleguotuoju aktu dėl informacijos atskleidimo neužkertamas kelias savanoriškai atskleisti informaciją apie įmonių veiklą. Priešingai, visos įmonės, kurioms taikoma prievolė teikti informaciją, skatinamos savanoriškai pateikti bet kokią svarbią papildomą informaciją, jei mano, kad ji yra aktuali investuotojams, norintiems geriau suprasti, ar subjektas atitinka taksonomijos kriterijus.

Vis dėlto, bendrai visoms įmonėms taikomas principas, kad savanoriškai atskleista informacija nėra pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį privalomos atskleisti informacijos dalis, o subjektai visada turėtų paaiškinti tokio atskleidimo priežastis.

Be to, savanoriškai atskleidžiama informacija neturėtų prieštarauti pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo privalomai atskleisti informacijai ar ją iškraipyti. Savanoriškai atskleidžiama informacija taip pat neturėtų būti išskirta labiau nei privaloma pateikti informacija. Jei įmonė savanoriškai atskleidžia informaciją, prie jos reikėtų pridėti papildomų duomenų nurodant (11):

—	tokio atskleidimo pagrindą;

—	parengimo metodus ir

—	aiškų paaiškinimą, kuo taip pateikta informacija skiriasi nuo privalomos pateikti informacijos.

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (12) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą ir savanoriškai naudojant teiktinos informacijos šablonus pirmaisiais informacijos teikimo metais.

NE FINANSŲ ĮMONĖS

8.   Kaip plačiai įmonės turėtų vertinti ir teikti informaciją apie taksonominę veiklą savo vertės grandinėje (tiek „iš apačios į viršų“, tiek „iš viršaus į apačią“)?

Paprastai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą nereikia pateikti įmonės vertės grandinės vertinimo, nes daugeliu atvejų Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pateiktuose veiklos aprašymuose nėra nuorodų į vertės grandinę. Taip pat nesitikima, kad įmonės vertins savo tiekėjų tvarumą, visų pirma informacijos apie taksonominę veiklą teikimo etape.

Taksonomijoje nustatyti kriterijai pagal sektorius ir veiklos rūšis, o ne pagal produktų liniją ar įmonę. Įmonės, kurios gauna pajamų keliuose vieno produkto vertės grandinės sektoriuose, privalo atskleisti įvairius tų sektorių ir veiklos vertės grandinės procesus ir dalis. Šis reikalavimas taikomas informaciją teikiančio subjekto, o ne jo tiekėjų vykdomai veiklai. Veiklos vykdytojai, vykdantys veiklą keliuose vieno produkto ar technologijos vertės grandinės sektoriuose, tačiau iš to produkto gaunantys pajamų tik pagal vieną veiklą, turi atskleisti informaciją tik pagal tą konkrečią pajamų duodančią veiklą.

Teikiant informaciją apie apyvartą, turtas ir procesai veiklos vertės grandinėje atitinka taksonomijos reikalavimus tik jei jie yra aiškiai įtraukti į veiklos aprašymą. Pavyzdžiui, jeigu aprašyme nurodoma tik galutinių produktų gamyba, tarpinė veikla vertės grandinėje nėra automatiškai taksonominė. Atitinkamai automobilių ir transporto priemonių konkrečių komponentų gamyba nėra automatiškai taksonominė pagal skirsnį „Mažo anglies dioksido kiekio transporto technologijų gamyba“. Žvelgiant iš tiekėjo perspektyvos, tai reiškia, kad įmonės, kuri yra taksonominės veiklos vykdytojo tiekėja, veikla savaime nėra taksonominė, o automobilių konkrečių komponentų gamyba nėra savaime taksonominė pagal veiklos rūšį „Mažo anglies dioksido kiekio transporto technologijų gamyba“. Taip yra todėl, kad ES taksonomijoje bendras požiūris į pradinės grandies veiklą netaikomas. Vietoj to joje nustatomi konkretūs kiekvienos įtrauktos veiklos kriterijai, įskaitant atitinkamus reikšmingos žalos nedarymo principo kriterijus.

Tačiau reikalavimus atitinka tam tikri pagrindiniai komponentai, nurodyti atskiruose skirsniuose, pavyzdžiui, baterijos ar vandenilis (3.2 ir 3.4 skirsniuose). Be to, komponentų gamyba gali atitikti reikalavimus pagal skirsnį „Kitų mažo anglies dioksido kiekio technologijų gamyba“ (Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 3.6 skirsnis), jei jie neįtraukti į kitus skirsnius ir atitinka veiklos aprašymą. Kadangi 3.6 skirsnyje pateiktas veiklos aprašymas yra labai platus, dėl šios veiklos apimties galima remtis NACE kodais C22, C25, C26, C27 ir C28. Šiai veiklai priskiriami NACE kodai visų pirma apima padangas ir puslaidininkius, jei tie produktai atitinka veiklos aprašymą (taip pat žr. 19 klausimą). O kasyba į aprašymą įtraukta nebūtų.

Teikiant informaciją apie kapitalo ir veiklos išlaidas, reikalavimus atitinka ir visi turto, procesų ar paslaugų, kurie yra būtini konkrečiai taksonominei veiklai vykdyti, pirkimo sandoriai. Reikalavimus atitinka ir komponentai, kuriuos automobilių gamintojai įsigyja mažo anglies dioksido kiekio automobiliams gaminti. Teikiant informaciją apie taksonominę veiklą automobilių arba transporto priemonių gamintojams nereikia tikrinti savo tiekėjų ir atskirų pirkimo sandorių. Jiems tereikia nustatyti, ar jų pačių gamybos procesas yra taksonominė ekonominė veikla. Jei pačios įmonės veikla yra taksonominė, kapitalo išlaidos investicijoms į pagrindinį turtą arba su ta veikla susijusius komponentus priskirtinos taksonominei veiklai. Kitas pavyzdys – programinės įrangos, kuri yra būtina klimato kaitos švelninimo IRT sprendimams kurti arba naudoti, įsigijimas, jei šie sprendimai atitinka reikalavimus pagal 8.2 veiklą.

Kliento požiūriu taksonominės veiklos produkcijos įsigijimas savaime nėra taksonominė ekonominė veikla. Pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos įsigijimas savaime nėra taksonominė veikla (13). Taksonominės produkcijos įsigijimas priskiriamas taksonominei veiklai tik tada, kai jį galima nurodyti kaip vieną iš įvairių Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priede aprašytų kapitalo arba veiklos išlaidų rūšių, visų pirma tokių kaip, pavyzdžiui, saulės baterijų plokščių įrengimas ant pastatų, kurios įtrauktos į Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priedo 1.1.2.2 skirsnyje nurodytą kapitalo išlaidų c kategoriją (taip pat žr. 11 klausimą).

9.   Kaip nustatyti taksonominę ekonominę veiklą, kurios aprašymuose nurodomi tokie žymenys kaip „mažo anglies dioksido kiekio“ ir „su klimatu susijusi rizika“?

Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pateikti veiklos aprašymai naudojami kaip atskaitos taškas nustatant taksonominę veiklą. Tačiau kai kuriuose aprašymuose yra žymenų, kuriuos būtų galima suprasti subjektyviai, pavyzdžiui, „mažo anglies dioksido kiekio“, o tai kai kuriais atvejais gali turėti įtakos atitikčiai reikalavimams.

Atitiktis reikalavimams nepriklauso nuo atitikties techninės analizės kriterijams, bet vertinama tik veiklos aprašymo pagrindu. Į tokius žymenis, kaip „mažo anglies dioksido kiekio“ transporto priemonės arba „mažo anglies dioksido kiekio“ laivai, kurie nėra aiškiai apibrėžti, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 3.3 skirsnio „Mažo anglies dioksido kiekio transporto technologijų gamyba“ tikslais turėtų būti atsižvelgiama tik nustatant atitiktį techninės analizės kriterijams, todėl jie nėra svarbūs teikiant informaciją apie atitiktį reikalavimams. Pavyzdžiui, automobilių gamintojas galėtų nurodyti, kad visa jo automobilių gamybos veikla, įskaitant degimo varikliu varomus automobilius, yra taksonominė.

Kita vertus, veiklos rūšies „kitų mažo anglies dioksido kiekio technologijų gamyba“ (3.6 skirsnis) aprašyme daroma nuoroda į veiklos tikslą. Ši veikla apima pagamintas technologijas, kurias taikant „siekiama gerokai sumažinti per visą gyvavimo ciklą kituose ekonomikos sektoriuose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį“. Kad bet kokia veikla arba produktas atitiktų klimato kaitos švelninimo reikalavimus pagal šią kategoriją, veiklos arba produkto tikslas turi būti sudaryti sąlygas gerokai sumažinti kitame ekonomikos sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį. Vadinasi, jei technologija yra geriausia atitinkamame sektoriuje, tačiau ja nesiekiama gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio kitame sektoriuje, ji nebūtų laikytina taksonomine veikla. Pavyzdžiui, labai efektyviai energiją naudojantis varžtų gamybos procesas, kuriuo nesiekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio kitame sektoriuje, nėra taksonominė veikla.

Panašiai, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus II priedo 10.1 veikloje („Ne gyvybės draudimas: su klimatu susijusios rizikos draudimas“) minima „su klimatu susijusi rizika“. Šios rizikos rūšys nustatytos Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus II priedo A priedėlyje („Su klimatu susijusios rizikos klasifikavimas“). Draudimo įmonės taksonomine veikla gali laikyti tik tą draudimo rūšį, kurią vykdant išduodamas draudimo liudijimas, kurio sąlygose kalbama apie klimato rizikos valdymą.

10.   Ar įmonės turėtų pateikti informaciją apie taksonominę veiklą, ją išskaidydamos pagal aplinkosaugos tikslus?

Veikla, kuria prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kaip apibrėžta Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, patenka į pirmųjų ataskaitinių metų taikymo sritį.

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nereikalaujama, kad teikiant informaciją apie taksonominę veiklą būtų naudojami prieduose pateikti informacijos teikimo šablonai. Jose taip pat nėra aiškiai reikalaujama atskirti aplinkosaugos tikslus, susijusius su klimato kaitos švelninimu ir su prisitaikymu prie jos pirmaisiais informacijos apie taksonominę veiklą teikimo metais.

Tačiau įmonėms patariama savanoriškai naudoti šablonus, įtrauktus į Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo priedus, pagal kuriuos, teikiant informaciją apie atitiktį kriterijams, reikia išskaidyti aplinkosaugos tikslus.

Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad pranešdamos apie savo atitikties taksonominiams kriterijams veiklos rezultatų rodiklius pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo, įmonės turės suskirstyti savo ekonominę veiklą pagal jų indėlį siekiant įvairių aplinkosaugos tikslų, nurodytų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo priedų lentelėse. Taip būtų lengviau palyginti pateiktą informaciją apie taksonominę veiklą ir apie kriterijus atitinkančią taksonominę veiklą. Be to, taip būtų užtikrintas nuoseklesnis įmonių informacijos teikimas pirmaisiais informacijos apie taksonominę veiklą teikimo metais, kad jos galėtų pasirengti savanoriškai teikti informaciją apie kriterijus atitinkančią taksonominę veiklą.

Kalbant apie įtrauktas veiklos sritis, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos taikymo sritys iš dalies sutampa. Tačiau atskleidžiant kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos PVRR reikėtų pažymėti, kad dviejuose Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus prieduose esama tam tikrų svarbių skirtumų, susijusių su kiekvieno tikslo ypatumais. Šie skirtumai paaiškinti tolesnėse įtraukose.

—

Tam tikra veikla apima tik klimato kaitos švelninimą (I priedas), bet ne prisitaikymą prie klimato kaitos (II priedas), visų pirma: — „Duomenimis grindžiami išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sprendimai“ (8.2 skirsnis); — „Su tiesioginiu CO2 surinkimu iš oro susiję moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos“ (9.2 skirsnis) ir — „Profesionalios paslaugos, susijusios su pastatų energiniu naudingumu“ (9.3 skirsnis).

—

Tam tikra veikla apima tik prisitaikymą prie klimato kaitos (II priedas), bet ne klimato kaitos švelninimą (I priedas), visų pirma: — „Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla“ (8.2 skirsnis); — „Programų rengimas ir transliavimas“ (8.3 skirsnis) ir — „Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais“ (9.1 skirsnis).

—	Be to, toliau nurodytuose sektoriuose vykdoma tik prisitaikymo prie klimato kaitos veikla: — draudimas; — švietimas, — žmonių sveikatos priežiūra; — socialinis darbas ir — meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla.

—

Tam tikra veikla yra įtraukta į abu Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus priedus, tačiau skiriasi jos pavadinimai ir aprašymai. Visų pirma tai susiję su tam tikra transporto veiklos infrastruktūra (6.15, 6.16 ir 6.17 skirsniai) ir tam tikra gamybos veikla (pvz., 3.2 ir 3.4 skirsniai). Šios veiklos pavadinimai ir aprašymai pritaikyti prie atitinkamo tikslo ypatumų.

—

Galiausiai buvo atkreiptas dėmesys į tam tikrus I ir II prieduose pateiktų veiklos rūšių pavadinimų ir aprašymų neatitikimus. Pavyzdžiui, II priedo 6.5 veiklos „Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir komercinėmis transporto priemonėmis“ pavadinime ir aprašyme trūksta žodžių atitinkamai „lengvosiomis“ ir „nuoma“. Apie visus tokius nenuoseklumus turėtų būti pranešta Komisijai, kad būtų galima juos ištaisyti vėliau.

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (14) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą pirmaisiais informacijos teikimo metais.

11.   Kaip apyvarta, kapitalo ir veiklos išlaidos apibrėžiamos teikiant informaciją apie taksonominę veiklą?

Apyvartos, kapitalo ir veiklos išlaidų pagrindinės veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) apibrėžtys pateiktos atitinkamai Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priedo 1.1.1, 1.1.2 ir 1.1.3 skirsniuose.

Ne finansų įmonės turėtų atskleisti savo grynosios apyvartos dalį (kaip apibrėžta Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priedo 1.1.1 skirsnyje), atitinkančią jų taksonominę ekonominę veiklą.

Kalbant apie informaciją apie reikalavimus atitinkančias kapitalo išlaidas, pagal deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priedo 1.1.3.2 skirsnį teikiant informaciją daugiausia dėmesio skiriama trims kapitalo išlaidų kategorijoms:

a)	kapitalo išlaidoms, susijusioms su turtu ar procesais, atitinkančiais taksonominę ekonominę veiklą;

b)	kapitalo išlaidoms, kuriomis įgyvendinamas planas išplėsti taksonominę ekonominę veiklą arba sudaryti sąlygas taksonominei ekonominei veiklai tapti kriterijus atitinkančia taksonomine veikla;

c)

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priedo 1.1.2.2 skirsnio c kategorijoje nurodytoms kapitalo išlaidoms, susijusioms su produkcijos, pagamintos vykdant taksonominę ekonominę veiklą, įsigijimu ir su atskiromis priemonėmis, sudarančiomis sąlygas tikslinę veiklą vykdyti išmetant mažai anglies dioksido arba ją vykdant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 7.3–7.6 punktuose nurodytą veiklą ir kitą ekonominę veiklą, išvardytą deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Taksonomijos reglamento 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ar 15 straipsnio 2 dalį.

Priemonės, priskiriamos c kategorijai, turi būti įgyvendintos ir pradėtos taikyti per 18 mėnesių.

Kapitalo išlaidų c kategorijos atveju atliekant vertinimą daugiausia dėmesio skiriama produkcijai ir atskiroms priemonėms. Vertinant neskiriama dėmesio tikslinei ekonominei veiklai, dėl kurios patiriamos išlaidos. Subjektai turi įvertinti, ar išlaidos patirtos:

—	įsigyjant taksonominės veiklos produkciją, ar

—	dėl atskiros energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, įtrauktos į taksonomiją.

Kitaip tariant, tokia produkcija ir priemonės turi būti išvardyti Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus. Išlaidos turtui ar procesams, kurie gali būti naudingi siekiant, kad tikslinė veikla, neįtraukta į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, taptų mažo anglies dioksido kiekio veikla, į c kategoriją nepatenka.

Netaksonominės tikslinės veiklos atveju, pavyzdžiui, restoranui perkant ir įrengiant saulės baterijų plokštes, tokios išlaidos galėtų būti priskiriamos c kategorijai. Kalbant apie pastatų renovaciją, c kategorija apima tik priemones, atitinkančias Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus nurodytą veiklą (pvz., tam tikrus didesnio energinio naudingumo langus).

Informacija apie veiklos išlaidas už pirmuosius Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo įgyvendinimo metus turi būti teikiama laikantis to paties principo. Teikiant informaciją apie 1.1.3.2 skirsnyje nurodytas tris kategorijas daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ekonominės veiklos, kuriai priskiriamos šios išlaidos, atitikčiai reikalavimams. Todėl 1.1.2.2 ir 1.1.3.2 skirsniuose nurodytos trys (a, b ir c) kategorijos, atitinkamai susijusios su kapitalo ir veiklos išlaidų skaitikliu, yra svarbios teikiant informaciją apie taksonominę veiklą pirmaisiais Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo įgyvendinimo metais.

Pavyzdžiui, kalbant apie b kategoriją, bet kokios 2021 m. patirtos (ir 2022 m. atskleidžiamoje informacijoje nurodytos) kapitalo išlaidos, susijusios su taksonomine ekonomine veikla, 2022 m. ataskaitoje būtų laikomos atitinkančiomis reikalavimus. Ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, ar investicija pagal kapitalo išlaidų planą suėjus terminui atitiks Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus nustatytus techninės analizės kriterijus.

Panašiai, 2021 m. patirtos (ir 2022 m. atskleidžiamoje informacijoje nurodytos) b kategorijos veiklos išlaidos, susijusios su taksonomine ekonomine veikla, būtų laikomos atitinkančiomis reikalavimus 2022 m. ataskaitoje. Ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, ar atitinkama ekonominė veikla atitinka techninės analizės kriterijus. Taip yra todėl, kad pirmaisiais informacijos teikimo metais subjektams nereikia pranešti apie savo ekonominės veiklos atitiktį kriterijams.

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (15) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą pirmaisiais informacijos teikimo metais.

12.   Kokia yra „kitų tiesioginių išlaidų“, nustatytų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priede, taikymo sritis?

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priedo 1.1.3.1 skirsnyje „Vardiklis“ nustatyta, kad atskleidžiant informaciją apie kriterijus atitinkančią taksonominę veiklą į PVRR vardiklį „įtraukiamos tiesioginės nekapitalizuotos išlaidos, susijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra, pastatų renovacijos priemonėmis, trumpalaike nuoma, technine priežiūra ir remontu, ir visos kitos tiesioginės išlaidos, kurios susijusios su įmonės ar tam pasamdytos trečiosios šalies atliekamu kasdieniu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu ir yra būtinos siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir veiksmingą tokio turto naudojimą“.

Veiklos išlaidų kategorija šia prasme yra glaudžiai susijusi su techninės priežiūros ir remonto išlaidomis, kurios jau yra aiškiai paminėtos veiklos išlaidų apibrėžtyje I priedo 1.1.3.1 skirsnyje.

Praktiškai tai reiškia, kad teikiant informaciją apie kriterijus atitinkančią taksonominę veiklą į veiklos išlaidų PVRR vardiklį įtraukiamos arba neįtraukiamos toliau pateiktoje lentelėje nurodytos išlaidos.

Įtraukiama	Neįtraukiama (16)
— Techninės priežiūros medžiaga — Mašinos remontą atliekančio darbuotojo išlaidos — Gamyklos valymo darbus atliekančio darbuotojo išlaidos — Techninei priežiūrai skirtos IT priemonės	— Pridėtinės išlaidos — Žaliavos — Mašiną eksploatuojančio darbuotojo išlaidos — Mokslinių tyrimų ir plėtros projektų valdymo išlaidos — Elektros energija, skysčiai arba reagentai, reikalingi nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrenginiams eksploatuoti

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (17) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą pirmaisiais informacijos teikimo metais.

13.   Kaip įmonės turėtų apskaityti neigiamas pajamas teikdamos informaciją apie taksonominę veiklą?

Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo nenurodyta, kaip neigiamos pajamos turėtų būti vertinamos teikiant informaciją apie taksonominę veiklą.

Teikiant informaciją apie taksonominę veiklą, neigiamos pajamos galėtų būti laikomos 0 % vertės pajamomis. Tačiau įmonės galėtų pateikti neigiamą vertę pinigine išraiška.

Jeigu subjektas gauna neigiamas pajamas iš vienos rūšies veiklos, vardiklis gali būti absoliučioji likusios veiklos teigiamos apyvartos vertė. Ji galėtų būti naudojama apskaičiuojant taksonominės veiklos procentinę dalį. Žr. pavyzdį 2 lentelėje.

2 lentelė.

Taksonominės veiklos apyvartos pateikimo pavyzdys, kai esama neigiamų pajamų

Veikla	Pavyzdys: absoliučioji apyvarta	Pavyzdys: procentinė apyvartos dalis
A veikla	50 mln. EUR	33  %
B veikla	100 mln. EUR	67  %
C veikla	-50 mln. EUR	0  %

14.   Ar įmonės turėtų vengti dvigubo informacijos apie taksonominę veiklą pateikimo?

Pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnio 2 dalį įmonės, teikdamos informaciją apie taksonominę veiklą, turi naudotis I priedo 1.2 skirsniu, nes jis susijęs su kokybinės informacijos teikimu. I priedo 1.2.2.1 skirsnio c punkte aiškiai nurodyta, kad įmonės turėtų paaiškinti, kaip jos išvengė dvigubo skaičiavimo atitinkamų PVRR skaitikliui priskirdamos kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų sumas. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti trijų pateikiamų PVRR patikimumą ir nuoseklumą.

Įmonėms siūloma teikiant informaciją apie taksonominę veiklą laikytis panašaus požiūrio kaip nurodytasis I priedo 1.2.2.1 skirsnyje. Įmonės turi paaiškinti, kaip, teikdamos informaciją apie reikalavimus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą, jos išvengė dvigubo atitinkamų apyvartos ir išlaidų sumų skaičiavimo.

15.   Ar subjektas turėtų pateikti taksonominės veiklos apyvartą, jei ekonominę veiklą vykdė ne jis pats, o jo subrangovas?

I priedo 1.1.1 skirsnyje paaiškinama, kad į pateikiamą kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos apyvartą turi būti įtraukiamos pajamos, pripažįstamos pagal Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (18) priimto 1-ojo tarptautinio apskaitos standarto 82 straipsnio a punktą.

Pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnį subjektai, kurie informaciją apie taksonominę veiklą teikia pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (toliau – TFAS), atskleisdami savo taksonominės veiklos apyvartą skatinami naudoti pagal TFAS finansinėse ataskaitose apskaitytas pajamas.

Subjektas pirmiausia turėtų nustatyti pagrindinę ekonominę veiklą pagal Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedą, kad galėtų įvertinti, kaip reikėtų pateikti taksonominės veiklos apyvartą, kai prekes tiekė ar paslaugas teikė subrangovas. Šis metodas atitinka TFAS taisykles. Tada subjektas turėtų nustatyti, ar jis kontroliuoja subrangovo vykdomą ekonominę veiklą. „Kontrolė“ šiuo atveju reiškia tai, ar subjektas kontroliuoja aplinkybes, kuriomis subrangovas dirba.

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (19) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą pirmaisiais informacijos teikimo metais.

16.   Kaip ne finansų įmonė turėtų teikti informaciją apie produktus ir paslaugas, kurie yra tiek vartojami įmonės viduje, tiek parduodami išorėje?

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priede paaiškinta, kad apskaičiuodamos kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos apyvartą įmonės turi taikyti tuos pačius apskaitos principus, kurie taikomi rengiant konsoliduotąsias metines finansines ataskaitas. Taip siekiama užtikrinti palyginamumą su subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose nurodyta apyvarta. Todėl rengiant konsoliduotąją nefinansinę ataskaitą pagal konsolidavimo apskaitos principus būtų neįtraukiami pardavimo sandoriai įmonių grupės viduje ir apyvarta, susijusi su savo vidaus vartojimu.

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo I priedo 1.2.3 skirsnyje nustatyta, kad ne finansų įmonės vis dėl to „atskleidžia informaciją apie sumas, susijusias su kriterijus atitinkančia taksonomine veikla, vykdoma ne finansų įmonių savo vidaus vartojimui“.

Todėl teikdamas informaciją apie taksonominę veiklą subjektas į savo skaitiklį turėtų įtraukti tik išorės pardavimo apyvartą. „Pardavimo įmonių grupės viduje“ apyvarta galėtų būti atskleidžiama savanoriškai, atskirai nuo privalomos informacijos atskleidimo pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo (20).

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (21) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą pirmaisiais informacijos teikimo metais.

17.   Kaip ne finansų įmonės turėtų vertinti nematerialųjį turtą teikdamos informaciją apie taksonominę veiklą?

Kiek tai susiję su informacijos apie kriterijus atitinkančią taksonominę veiklą teikimu, Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo nematerialusis turtas minimas dviejuose skirsniuose:

a)	1.1.1 skirsnyje, kuris susijęs su apyvartos PVRR, ir

b)	1.1.2.1 skirsnyje, kuris susijęs su kapitalo išlaidų PVRR vardikliu.

Todėl pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnio 2 dalį teikiama informacija apie kapitalo išlaidas turi apimti nematerialųjį turtą, kuris atitinka taksonominę ekonominę veiklą, apibrėžtą Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 1 straipsnio 5 dalyje.

Tokio paties požiūrio reikėtų laikytis atskleidžiant informaciją apie taksonominės veiklos apyvartą. Tai reiškia, kad nematerialiojo turto grynoji apyvarta turėtų būti įskaičiuojama, jei ji atitinka taksonominę ekonominę veiklą pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo.

Nematerialusis turtas į veiklos išlaidų apibrėžtį neįtraukiamas. Tačiau veiklos išlaidų PVRR vardiklio apibrėžtyje, pateiktoje 1.1.3.1 skirsnyje, minimos „tiesioginės nekapitalizuotos išlaidos“ (žr. 12 klausimą pirmiau). Todėl nematerialusis turtas, kuris nėra kapitalizuotas pagal 38-ąjį tarptautinį apskaitos standartą, nelaikomas turtu ir priskiriamas veiklos išlaidoms.

18.   Ar teikdamos informaciją apie taksonominę veiklą ne finansų įmonės turėtų įtraukti savo veiklą, kurią vykdo ne ES?

Ne finansų įmonės, kurioms taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, teikdamos savo nefinansinę informaciją turi nurodyti ekonominę veiklą, neatsižvelgdamos į tai, ar ji vykdoma už Sąjungos ribų. Toks pat požiūris taikomas ir prievolei teikti informaciją pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį ir pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo (22).

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos ne finansų įmonių prievolės teikti informaciją pirmaisiais informacijos teikimo metais. Ne finansų įmonės turi pateikti informaciją apie apyvartą, kapitalo ir veiklos išlaidas, susijusias su ne ES vykdoma taksonomine veikla.

Ne finansų įmonės taip pat turėtų pateikti aprašomąją informaciją apie ne ES šalyse vykdytos ekonominės veiklos vertinimą, kurios reikalaujama pagal I priedo 1.2 skirsnį „Atskleidžiamos informacijos, pridedamos prie ne finansų įmonių PVRR, aprašymas“. Pagal šį skirsnį atskleidžiamoje informacijoje daugiausia dėmesio būtų skiriama ekonominės veiklos atitikties taksonomijos reikalavimams vertinimui.

19.   Kaip ne finansų įmonės turėtų vertinti taksonominės veiklos, kuri per finansinius metus buvo dekonsoliduota, apyvartą?

I priedo 1.1.1 skirsnyje paaiškinta, kad į informaciją apie kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos apyvartą turi būti įtrauktos pajamos, pripažintos pagal Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 priimto 1-ojo tarptautinio apskaitos standarto 82 straipsnio a punktą.

Pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnį subjektai, kurie informaciją apie taksonominę veiklą teikia pagal TFAS, atskleisdami savo taksonominės veiklos apyvartą skatinami naudoti pagal TFAS finansinėse ataskaitose apskaitytas pajamas.

Pagal 10-ojo TFAS 25 ir B98 straipsnius, jeigu patronuojančioji įmonė praranda patronuojamosios įmonės kontrolę, ji savo pelno ir nuostolio ataskaitoje ir toliau privalo pripažinti visas su ta patronuojamąja įmone susijusias pajamas ir išlaidas, patirtas iki dekonsolidacijos dienos (t. y. kai patronuojamoji įmonė atsiskiria nuo patronuojančiosios įmonės arba įmonių grupės). Tačiau dekonsolidavus viso susijusio turto ir įsipareigojimų pripažinimas finansinės būklės ataskaitoje turi būti panaikintas.

Pavyzdžiui, patronuojamoji įmonė parduota birželio 30 d. ir iki tos dienos ji generavo taksonominės veiklos apyvartą. Todėl gruodžio 31 d. patronuojančioji įmonė, teikianti informaciją pagal TFAS, nebekonsoliduos tos patronuojamosios įmonės turto ir įsipareigojimų, kadangi birželio 30 d. prarado tos įmonės kontrolę. Tačiau savo pelno ir nuostolio ataskaitoje ji vis tiek apskaitys buvusios patronuojamosios įmonės taksonominės veiklos apyvartą iki birželio 30 d. Vadinasi, teikiant informaciją pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo, taip pat turi būti pripažįstami taksonominės veiklos pardavimo sandoriai iki birželio 30 d.

FINANSŲ ĮMONĖS

20.   Kokią informaciją turėtų pateikti finansų įmonės, jei pagrindinių subjektų informacija nėra viešai prieinama?

Įmonės, kurioms taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, kartu su metinėmis ataskaitomis teikdamos nefinansinę informaciją turi nurodyti, ar jų veikla yra taksonominė ekonominė veikla. Įvairios įmonės savo metines ataskaitas teikia skirtingais finansinių metų laikotarpiais. Todėl finansų įmonės gali neturėti visos viešai prieinamos informacijos, kuri reikalinga siekiant atskleisti jų informaciją apie taksonominę veiklą per pirmąjį informacijos teikimo ciklą (2022 m.) (23).

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnio 3 dalimi nedraudžiama taikyti Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 8 straipsnio 4 dalies. Pagal šį straipsnį finansų įmonės, teikdamos informaciją apie taksonominę veiklą, privalo naudotis naujausia turima informacija, kurią pateikė pagrindinis subjektas – finansų ar ne finansų įmonė, į kurią investuojama, – arba sandorio šalis. Taip galima geriau užtikrinti teikiamos informacijos apie taksonominę veiklą ir kriterijus atitinkančią taksonominę veiklą ir įvairių įmonių pateikiamų duomenų nuoseklumą.

Jei informacija nėra lengvai arba viešai prieinama, finansų įmonės raginamos susisiekti su savo pagrindiniais subjektais, kuriems taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva. Teikdamos su taksonomija susijusią informaciją, jos galėtų naudotis savanoriškai atskleista informacija arba susirašinėjimo su savo pagrindiniais subjektais, į kuriuos investuojama, arba sandorio šalimis duomenis.

Be to, finansų įmonės galėtų nuspręsti įvertinti savo atskleidžiamą informaciją apie taksonominę veiklą ir pateikti informaciją savanoriškai, atskirdamos ją nuo atskleidžiamos privalomos informacijos pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo (24).

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (25) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą pirmaisiais informacijos teikimo metais.

21.   Kuo skiriasi įtrauktas turtas ir visas turtas teikiant informaciją apie taksonominę veiklą?

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo prieduose nustatyta PVRR taikymo sritis teikiant informaciją apie kriterijus atitinkančią taksonominę veiklą.

Pavyzdžiui, V priedo 1.1 skirsnyje „PVRR taikymo sritis“ nustatyta, kad kredito įstaigų įtrauktas turtas yra visas balansinis turtas, atėmus tą turtą, kuris neįtraukiamas apskaičiuojant žaliojo turto rodiklį. Vadinasi, įtrauktas turtas yra visas turto valdytojo balanse ar portfelyje nurodytas turtas, išskyrus centrinių bankų, viršvalstybinių emitentų ir centrinės valdžios pozicijas, kaip nustatyta Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 7 straipsnio 1 dalyje. Kredito įstaigų prekybai laikomas turtas, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/451 (26) (FINREP), taip pat nepatenka į PVRR.

Atsižvelgiant į išimtis pagal 10 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, finansų įmonės, teikdamos informaciją apie taksonominę veiklą, turėtų naudoti įtraukto turto taikymo sritį, panašią į įtraukto turto taikymo sritį, naudojamą atskleidžiant informaciją apie kriterijus atitinkančią taksonominę veiklą. Taip būtų lengviau palyginti pateiktą informaciją apie taksonominę veiklą ir apie kriterijus atitinkančią taksonominę veiklą.

Taigi finansų įmonė turėtų aiškiai nurodyti:

—	turtą, kuris neįtrauktas į taksonomijos reikalavimus atitinkančio turto rodiklio vardiklį (pvz., centrinės valdžios, centrinių bankų ir viršvalstybinių emitentų pozicijos, kredito įstaigų prekybos portfelis), ir

—	įtraukto turto, kuris atitinka taksonomijos reikalavimus, procentinę dalį, palyginti su visu turtu.

22.   Ar teikiant informaciją apie taksonominę veiklą reikėtų atsižvelgti į pinigų ir pinigų ekvivalentų forma turimą turtą?

10 straipsnio 3 dalis turėtų būti skaitoma kartu su Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Pinigų ir pinigų ekvivalentų forma turimas turtas yra įtraukiamas į 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas pozicijas.

Pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo ir jo I priedą šios pozicijos įtraukiamos į finansų įstaigų kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos PVRR vardiklį. Tačiau pinigų ir pinigų ekvivalentų forma turimo turto atitikties reikalavimams greičiausiai nebūtų įmanoma įvertinti, nes ekonominė veikla juo faktiškai nefinansuojama. Taip pat neaišku, kokiai ekonominei veiklai bus priskirtas šis turtas. Jis gali būti pateiktas kaip taksonominės veiklos finansavimui naudojamas turtas tik tada, kai lėšos skiriamos konkrečiai veiklai.

TURTO VALDYTOJAI

23.   Kaip turto valdytojai gali nustatyti savo turimų portfelio akcijų svorį, kad galėtų pateikti informaciją apie taksonomijos reikalavimus atitinkantį turtą?

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnio 3 dalyje nereikalaujama, kad teikiant informaciją apie taksonominę veiklą būtų naudojami prieduose pateikti informacijos teikimo šablonai. Tačiau įmonėms patariama savanoriškai naudoti Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo prieduose pateiktus šablonus rengiant teiktiną informaciją apie taksonominę veiklą.

Šiuo atžvilgiu Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo III priede išsamiai aprašytas turto valdytojų kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos PVRR skaitiklis ir vardiklis.

Pagal III priedo 1 skirsnį („Turto valdytojų atskleistino PVRR turinys“) teikiama informaciją apie taksonominę veiklą nėra vertinama pagal įmonės nuosavo kapitalo, skolos arba įmonės vertę, įskaitant pinigus. Ji vertinama pagal turto valdytojo viso turto pozicijų vertę (žr. skaitiklio apibrėžtį III priedo 1.1 skirsnyje).

Pavyzdžiui, kai yra dvi turto valdytojo turto pozicijos:

—	100 mln. EUR nuosavo kapitalo tik taksonominę veiklą vykdančioje A įmonėje;

—	100 mln. EUR obligacijų visiškai taksonominės veiklos nevykdančioje B įmonėje. = 200 mln. EUR viso turto.

Vadinasi: 50 % viso turto atitinka taksonominę veiklą = (100*100 % + 100*0 %)/200.

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (27) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą pirmaisiais informacijos teikimo metais.

24.   Ar hipotekos paskolos gali būti priskiriamos prie turto valdytojo taksonominės veiklos (kaip investicijai), ar tik prie paskolą suteikusio banko taksonominės veiklos?

10 straipsnio 3 dalis turėtų būti skaitoma kartu su Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Hipotekos paskolos yra įtraukiamos į 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas pozicijas. Todėl hipotekos paskolos turėtų būti laikomos tiek turto valdytojų, tiek kredito įstaigų su taksonomine veikla susijusiu turtu.

DRAUDIKAI

25.   Į kokią veiklą draudikas ir perdraudikas turėtų atsižvelgti pranešdami apie savo draudimo veiklą, kai teikia informaciją apie taksonominę veiklą?

Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus nustatyta į draudimo taikymo sritį įtraukta veikla. Ji susijusi su ne gyvybės draudimo ir perdraudimo veikla, kurią sudaro su klimatu susijusios rizikos draudimas.

Taksonominė ne gyvybės draudimo veikla nurodyta Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus II priedo 10.1 skirsnio „Veiklos aprašymas“ poskirsnio a–h punktuose. Siekiant priskyrimo taksonominei veiklai, kaip nurodyta veiklos pavadinime, neskaitant priklausymo atitinkamai draudimo rūšiai, draudimo liudijimo sąlygose turi būti numatytas su klimatu susijusios rizikos draudimas, atsižvelgiant į Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus II priedo A priedėlį, kad jas būtų galima įtraukti į taksonominės veiklos kriterijus.

Taksonominės draudimo veiklos perdraudimas taip pat gali būti įtrauktas į taksonominę veiklą.

KREDITO ĮSTAIGOS

26.   Ar Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo numatytos prievolės teikti informaciją taikomos didžiosioms įmonėms, kurios nėra kredito įstaigos pagal Kapitalo reikalavimų reglamento 4 straipsnį, bet yra laikomos finansų įmonėmis pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos 19a ir 29a straipsnius?

Tokios aplinkybės galimos, jei specializuotos finansų įmonės (pvz., faktoringo ar garantijų įmonės), kurios nėra kredito įstaigos pagal Reglamento (ES) 575/2013 (28)(toliau – Kapitalo reikalavimų reglamentas arba KRR) 4 straipsnį, tokiomis įstaigomis laikomos pagal nacionalinę teisę. Jeigu subjektas neatitinka KRR 4 straipsnyje pateiktos kredito įstaigos apibrėžties, Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo jam paprastai netaikomas.

Kita vertus, jeigu tas pats subjektas laikomas didžiąja viešojo intereso įmone, kurioje dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, jam taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva kartu su Deleguotuoju aktu dėl informacijos atskleidimo. Tokiu atveju tokiam subjektui taip pat taikomas Taksonomijos reglamentas ir susijusios informacijos atskleidimo prievolės. Be to, tokios įmonės skatinamos savanoriškai atskleisti informaciją pagal VI priedą, jei, jų nuomone, šis priedas yra aktualesnis ir jei jos teikia priežiūros ataskaitas savo nacionalinei kompetentingai institucijai (toliau – NKI) pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/451 (29) (FINREP).

27.   Kaip teikiant informaciją apie taksonominę veiklą galima susieti kapitalo išlaidas su bendro pobūdžio skolinimu?

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nereikalaujama, kad teikiant informaciją apie taksonominę veiklą būtų naudojami prieduose pateikti informacijos teikimo šablonai. Tačiau įmonėms patariama savanoriškai naudoti Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo prieduose pateiktus šablonus rengiant teiktiną informaciją apie taksonominę veiklą.

Šiuo atžvilgiu Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo V priede išsamiai aprašyta, kaip kredito įstaigos turi atskleisti savo kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos PVRR.

Kai pajamų panaudojimas nežinomas (t. y. i) bendro pobūdžio paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, ii) bendro pobūdžio skolos vertybiniai popieriai ir iii) akcinio kapitalo dalys, įrašytos į bankinę knygą), kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos ir (arba) taksonominės veiklos pozicijos turėtų būti apskaičiuojamos du kartus. Jos sudaro visų paskolų ir išankstinių mokėjimų, skolos vertybinių popierių ir akcinio kapitalo dalių bendros balansinės vertės sumą, kai ne finansų įmonių pajamų panaudojimas nežinomas. Suma turi būti įvertinta pagal sandorio šalies kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos ir (arba) taksonominės ekonominės veiklos procentinę dalį, apskaičiuotą remiantis:

—	sandorio šalies apyvartos PVRR (kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos apyvartos dalis) ir

—	sandorio šalies kapitalo išlaidų PVRR (kriterijus atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos kapitalo išlaidų dalis).

Todėl, norėdamos pateikti kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos PVRR, kredito įstaigos turi priskirti paskelbtą pagrindinės įmonės kapitalo išlaidų PVRR atitinkamai bendro pobūdžio paskolai, skolos vertybiniams popieriams arba akcinio kapitalo daliai taip pat kaip ir apyvartos PVRR atveju (30).

Teikdamos informaciją apie taksonominę veiklą, kredito įstaigos galėtų atskleisti savo bendro pobūdžio turto procentinę dalį, susijusią su taksonomine veikla, remdamosi:

—	pagrindinio subjekto pateikta taksonominės veiklos apyvarta

—	ir pagrindinio subjekto pateiktomis taksonominės veiklos kapitalo išlaidomis.

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (31) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą ir naudojant informacijos teikimo šablonus pirmaisiais informacijos teikimo metais.

28.   Kaip kredito įstaiga, kuriai išduota investicinės įmonės licencija pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą (toliau – FPRD), turėtų pateikti informaciją apie savo taksonominę ekonominę veiklą?

Jei patronuojančioji įmonė priskiriama kredito įstaigoms (pagal KRR), tačiau vykdo investicinę veiklą, ji turėtų laikytis kredito įstaigoms taikomų reikalavimų pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo.

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nereikalaujama, kad teikiant informaciją apie taksonominę veiklą būtų naudojami prieduose pateikti informacijos teikimo šablonai. Tačiau įmonėms patariama savanoriškai naudoti Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo prieduose pateiktus šablonus rengiant teiktiną informaciją apie taksonominę veiklą.

Šiuo atžvilgiu Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo VI priede pateikti šablonai, kuriuos kredito įstaigos turi naudoti teikdamos savo kriterijus atitinkančios taksonominės investicinės veiklos PVRR. Todėl teikdamos informaciją apie taksonominę veiklą kredito įstaigos galėtų savanoriškai atskleisti taksonominės investicinės veiklos procentinę dalį.

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (32) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą ir naudojant informacijos teikimo šablonus pirmaisiais informacijos teikimo metais.

SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA

29.   Kaip įvertinti ir pateikti taksonominę veiklą atitinkantį skolos vertybinių popierių turtą, pvz., obligacijas ar paskolas?

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nereikalaujama, kad teikiant informaciją apie taksonominę veiklą būtų naudojami prieduose pateikti informacijos teikimo šablonai. Tačiau įmonėms patariama savanoriškai naudoti Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo prieduose pateiktus šablonus rengiant teiktiną informaciją apie taksonominę veiklą.

Šiuo atžvilgiu Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo V priede išsamiai aprašyta, kaip įvertinti ir pateikti paskolų ir skolų priemonių duomenis teikiant informaciją apie kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos PVRR. V priede paaiškinta, kad bendro pobūdžio skolinimas ir (arba) skola apima pagrindinio subjekto (t. y. subjekto, į kurį investuojama, arba sandorio šalies) taksonominės veiklos apyvartos arba kapitalo išlaidų vertę.

Apskaičiuojant bendro pobūdžio skolos priemonių atitiktį taksonomijos reikalavimams, rekomenduojama taikyti pagrindinio subjekto taksonominės veiklos (apyvartos ir kapitalo išlaidų) vertę.

Jeigu visas skolos priemonės pajamų panaudojimas arba jo dalis atitinka taksonominės veiklos reikalavimus, ši pateikta vertė nustatant kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos PVRR būtų viršesnė už emitento lygmens vertę . Tokios pajamos gali būti tiesiogiai priskiriamos taksonominei veiklai arba gali būti įtrauktos į kapitalo ar veiklos išlaidų planą siekiant, kad veikla arba turtas atitiktų kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos reikalavimus.

Teikiant informaciją apie taksonominę veiklą, pavyzdžiui, galėtų būti laikoma, kad jei 50 % iš skolos priemonės gaunamų pajamų skiriama taksonominės veiklos projektams ar programoms, obligacijos taksonominės veiklos apyvartos ir kapitalo išlaidų vertės turėtų būti 50 %.

Šiuo požiūriu ne visas (žaliosios) skolos priemonės pajamų panaudojimas būtų laikomas atitinkančiu taksonomijos reikalavimus. Tačiau ta pajamų dalis, kuri gali būti priskirtina taksonominei veiklai, tokius reikalavimus atitiktų.

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (33) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą pirmaisiais informacijos teikimo metais.

30.   Ar reikia nepriklausomai patikrinti visų pajamų, gautų iš skolos produktų, naudojimą, jei šios pajamos pateikiamos kaip atitinkančios taksonominę veiklą?

Nėra reikalavimo atlikti nepriklausomą pajamų iš skolos produktų patikrinimą siekiant nustatyti jų atitiktį taksonominei veiklai. Šis atsakymas neturi įtakos konkretiems išorės peržiūros ar išorės užtikrinimo reikalavimams pagal Sąjungos teisės aktus.

31.   Ar ne ES subjektų žaliosios skolos priemonės gali būti nurodytos kaip atitinkančios taksonominę veiklą?

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnio 3 dalyje paaiškinama, kad finansų įmonės turėtų atskleisti informaciją, atsižvelgdamos į Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 7 straipsnio 3 dalį įmonės, kurioms netaikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (įskaitant ne ES įmones), neįtraukiamos į skaitiklį, bet įtraukiamos į finansų įmonių teikiamą kriterijus atitinkančios taksonominės veiklos PVRR vardiklį. Ši tvarka bus peržiūrėta iki 2024 m. birželio 30 d.

Tačiau 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Nedarant poveikio 1 daliai, įmonės, į kurią investuojama, išleistos aplinkos atžvilgiu tvarios obligacijos arba skolos vertybiniai popieriai, kurių paskirtis – finansuoti konkrečią nustatytą veiklą, į pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių skaitiklį įtraukiamos visa verte, kuria, remiantis įmonės, į kurią investuojama, pateikta informacija, iš šių obligacijų ir skolos vertybinių popierių gautomis pajamomis yra finansuojama kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla“.

Todėl finansų įmonės į atskleidžiamos informacijos apie taksonominę veiklą skaitiklį įtraukia aplinkos atžvilgiu tvarių obligacijų ir skolos vertybinių popierių, kurių paskirtis – finansuoti konkrečią nustatytą veiklą, taksonominės veiklos pajamas.

Skolos vertybiniai popieriai pagal 7 straipsnio 4 dalį apima ne ES emitentų obligacijų pajamų naudojimą ir neapima paskolų pajamų naudojimo, laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/451 (FINREP) nustatytų apibrėžčių (34).

Apskritai, šio neįtraukimo į PVRR skaitiklį taikymo sritis bus peržiūrėta 2024 m. pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 9 straipsnį.

Be to, Deleguotuoju aktu dėl informacijos atskleidimo finansų įmonėms neužkertamas kelias savanoriškai įtraukti informaciją apie savo pozicijas ne ES subjektų investicijų atžvilgiu naudojant pajamas, kurios laikomos taksonominės veiklos pajamomis. Tokia informacija visada turi būti pateikiama atskirai nuo atskleidžiamos privalomos informacijos pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo (35).

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (36) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą pirmaisiais informacijos teikimo metais.

32.   Ar žaliąją valstybės skolą galima pateikti kaip taksonominės veiklos skolą?

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnio 3 dalyje paaiškinta, kad finansų įmonės turėtų atskleisti informaciją, atsižvelgdamos į Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pagal 7 straipsnio 1 dalį apskaičiuojant finansų įmonių PVRR skaitiklį ir vardiklį neįtraukiamos centrinės valdžios, centrinių bankų ir viršvalstybinių emitentų pozicijos. Todėl pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 10 straipsnį finansų įmonės neturėtų įtraukti savo valstybės skolos pozicijų į atskleidžiamą informaciją apie taksonominę veiklą.

Tvaraus finansavimo platformos informaciniame pranešime (37) pateikiama daugiau patarimų dėl geriausios praktikos savanoriškai teikiant informaciją apie taksonominę veiklą pirmaisiais informacijos teikimo metais.

SĄVEIKA SU KITAIS TEISĖS AKTAIS

33.   Kokia yra Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo sąveika su siūlomais įmonių informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimais?

Siūloma Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (toliau – ĮITTD), kuria iš dalies keičiami esami informacijos teikimo reikalavimai, nustatyti Apskaitos direktyvoje Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, turėtų būti papildytas Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo, kurio privaloma taikymo sritis atitinka Apskaitos direktyvoje nustatytų informacijos apie tvarumą teikimo taisyklių taikymo sritį (38). Siūloma ĮITTD bus išplėsta dabartinių informacijos teikimo reikalavimų subjektinė taikymo sritis, į ją įtraukiant:

—	visas didžiąsias į biržos prekybos sąrašus įtrauktas ir neįtrauktas bendroves ir

—	visas į biržos prekybos sąrašus įtrauktas MVĮ, išskyrus labai mažas įmones.

Be su taksonomija susijusios informacijos teikimo reikalavimų, kurie šiuo metu išsamiai išdėstyti Taksonomijos deleguotajame akte, šios įmonės savo vadovybės pranešimuose turės skelbti informaciją apie tvarumą, laikydamosi informacijos apie tvarumą teikimo standartų, kuriuos Komisija priims deleguotaisiais aktais.

Pagal pasiūlymą dėl ĮITTD atitinkamos įmonės pirmą kartą pagal naujus reikalavimus informaciją apie tvarumą turės atskleisti 2024 m. už 2023 finansinius metus. Pagal pasiūlymą į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms MVĮ būtų taikomas trejų metų pereinamasis laikotarpis ir būtų reikalaujama, kad 2026 finansinių metų informaciją jos pirmą kartą atskleistų 2027 m.

Iš esmės ir priklausomai nuo teisėkūros procedūros dėl ĮITTD rezultatų, informacijos teikimo reikalavimai pagal kiekvieną reglamentą bus aiškiai apibrėžti, taip pat kuo labiau supaprastinti ir suvienodinti, kad įmonėms nereikėtų teikti tos pačios informacijos du kartus.

Informacija pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo turėtų būti pateikta tame pačiame įmonės lygmens vadovybės pranešime kartu su kita informacija apie tvarumą, kurios reikalaujama pagal siūlomas ĮITTD nuostatas. Šiai informacijai būtų taikomi tie patys užtikrinimo ir skaitmeninimo reikalavimai kaip ir kitai pateiktai informacijai apie tvarumą.

---

(1)  2021 m. liepos 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką, taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę (OL L 443, 2021 12 10, p. 9).

(2)  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

(3)  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(5)  2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (OL L 442, 2021 12 9, p. 1).

(6)  Aiškumo dėlei pažymima, kad taksonominė veikla nėra tapati atitikties kriterijams PVRR vardikliui. Ne finansų įmonėms bus naudojamos bendros kapitalo bei veiklos išlaidos ir apyvarta. O finansų įmonėms – įtraukto turto PVRR.

(7)  Žr. Taksonomijos reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnį.

(8)  Taksonomijos reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies a punkte minima veikla, apimanti prisitaikyti padedančius sprendimus, kuriais arba labai sumažinama dabartinio ir ateityje tikėtino klimato neigiamo poveikio rizika tai ekonominei veiklai, arba tas poveikis labai sumažinamas, nedidinant neigiamo poveikio žmonėms, gamtai ar turtui rizikos.

(9)  Taksonomijos reglamento 11 straipsnio 1 dalies b punkte minima veikla, kurią vykdant kuriami prisitaikyti padedantys sprendimai, kuriais ne tik įvykdomos 16 straipsnyje nustatytos sąlygos, bet ir svariai prisidedama užkertant kelią dabartinio ir ateityje tikėtino klimato neigiamo poveikio žmonėms, gamtai ar turtui rizikai arba ją sumažinant, nedidinant neigiamo poveikio kitiems žmonėms, gamtai ir turtui rizikos.

(10)  Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus 48 konstatuojamojoje dalyje teigiama: „[t]ačiau, kai prisitaikyti prie klimato kaitos pagal Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punktą sąlygas sudarančios ekonominės veiklos pagrindinė verslo dalis yra tiekti technologijas, produktus, paslaugas, informaciją ar praktiką, kurių tikslas – padidinti kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ar kitos ekonominės veiklos atsparumą fizinei su klimatu susijusiai rizikai, ne tik kapitalo išlaidos, bet ir apyvarta, gauta parduodant su ta ekonomine veikla susijusius produktus ar paslaugas, laikytina apyvartos dalimi, gauta iš produktų ar paslaugų, siejamų su aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla“.

(11)  Taip pat žr. 2021 m. gruodžio 20 d. paskelbtų DUK 12 klausimą.

(12)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(13)  Ši nuostata gali būti ilgainiui persvarstoma, atsižvelgiant į 55 % tikslo priemonių rinkinį ir klimato tikslus, dėl kurių susitarė Taryba ir Europos Parlamentas.

(14)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(15)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(16)  Šis sąrašas yra nebaigtinis ir apima I priedo 1.1.3.1 skirsnyje pateiktos veiklos išlaidų sąvokos „technin[ė] priežiūra ir remont[as] ir visos kitos tiesioginės išlaidos, kurios susijusios su įmonės ar tam pasamdytos trečiosios šalies atliekamu kasdieniu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu ir yra būtinos siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir veiksmingą tokio turto naudojimą“ neatitinkančių išlaidų pavyzdžius. Bendra pastaba: išlaidos, susijusios su pridėtinėmis išlaidomis, neturėtų būti įtraukiamos, kad būtų kiek įmanoma išvengta subjektyvumo, būdingo šių pridėtinių išlaidų priskyrimui konkrečiam susijusiam nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių objektui.

(17)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(18)  2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL L 320, 2008 11 29, p. 1).

(19)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(20)  Savanoriškai teikiama informacija turėtų būti parengta taip, kad neprieštarautų privalomai informacijai pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo ir jos neiškraipytų; be to, savanoriškai teikiamai informacijai neturėtų būti suteikiama daugiau reikšmės nei privalomai informacijai. Kai įmonė teikia informaciją savanoriškai, kartu turėtų būti pateikiami papildomi duomenys, kurių pagrindu ši informacija atskleidžiama, jos parengimo metodai ir aiškus paaiškinimas, kuo ji skiriasi nuo teikiamos privalomos informacijos.

(21)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(22)  Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 7 straipsnyje paaiškinta, kad finansų įmonėms į PVRR skaitiklį nereikia įtraukti pozicijų (įskaitant ne ES vykdomą veiklą), kurioms netaikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, jei atlikta pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 9 straipsnį būtina peržiūra.

(23)  Dėl išsamesnės informacijos apie prievoles teikti informaciją žr. paskelbtų DUK 4 klausimą („Kaip mišrios įmonių grupės, sudarytos iš finansų ir ne finansų įmonių arba vykdančios diversifikuotą ir daugialypę veiklą, turėtų atskleisti informaciją?“).

(24)  Savanoriškai pateikta informacija neturėtų prieštarauti pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo pateiktai privalomai informacijai ar ją iškraipyti. Taip pateikta informacija taip pat neturėtų būti išskirta labiau nei privaloma informacija. Jei įmonė teikia informaciją savanoriškai, kartu ji turėtų pateikti papildomus duomenis, kurių pagrindu ši informacija atskleidžiama, jos parengimo metodus ir aiškų paaiškinimą, kuo ji skiriasi nuo teikiamos privalomos informacijos.

(25)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(26)  2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/451, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 taikymo įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo srityje techniniai įgyvendinimo standartai ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014 (OL L 97, 2021 3 19, p. 1).

(27)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(28)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(29)  2020 m. gruodžio 17 d. Reglamentas (ES) 2021/451, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 taikymo įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo srityje techniniai įgyvendinimo standartai ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014 (OL L 97, 2021 3 19, p. 1).

(30)  Šis metodas yra suderintas su Nefinansinės atskaitomybės direktyvoje nustatytomis atskaitomybės taisyklėmis. Jei informacijos apie emitentą nėra, subjektas gali atskleisti patronuojančiosios įmonės informaciją, jei jai taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva.

(31)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(32)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(33)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(34)  Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/451 V priedą ir 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo 1 straipsnio 2 dalies a punktą (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(35)  Savanoriškai pateikta informacija neturėtų prieštarauti pagal Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo pateiktai privalomai informacijai ar ją iškraipyti. Taip pateikta informacija taip pat neturėtų būti išskirta labiau nei privaloma informacija. Jei įmonė teikia informaciją savanoriškai, kartu ji turėtų pateikti papildomus duomenis, kurių pagrindu ši informacija atskleidžiama, jos parengimo metodus ir aiškų paaiškinimą, kuo ji skiriasi nuo teikiamos privalomos informacijos.

(36)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(37)  Platformos patarimai dėl savanoriško informacijos teikimo pagal informacijos apie taksonominę veiklą teikimo reikalavimus.

(38)  Atsižvelgiant į derybų dėl pasiūlymo rezultatus, planuojama, kad siūloma Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva bus iš dalies pakeistos Apskaitos direktyvos nuostatos, nustatytos Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva. Žr. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo iš dalies keičiamos direktyvos 2013/34/ES, 2004/109//EB, 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 (COM(2021) 189 final).